Jūros Sakmė Lyrics

Atskrieja vėl naktis Jūros takais,
Kinkyta pilkais Prieblandos ?irgais.
Jau ?emę glosto juoda, ?velni ranka
Tik nebaltuoja Jūroj vis nurė vieni?a...

Ir naktį vėlei keičia baltaskarė Au?ra,
O nerimas nenyksta smėlio krante.
Ir ?irdgėla suklykia ?uvėdra balta, -
Nejau ?emės Sūnų ?aukia Jūra ?alta?

Ka?kur toli, tamsioj Jūros gelmėj
Stūkso gintaro Rūmai jūr?olių giraitėj.
Mėlynų bangų Deivės keruose
Skęsta ?emės Sūnaus siela spanuose...

Danguj rūstybė telkias -
Niaukias, pilkuoja skliautai!
Tolumoj Ratai titnago trata.
Bilda kanopom Perkūno o?iai...

Įtū?ęs Valdovas Dausų
Gena ve?imaitį dangaus keliu!
"Kaip drįso paliesti Deivę ?mogus?
Kaip drįso į?eisti Dievus?!"

?ėlo, dūko Jūroj įtū?io audra,
Smigo Ugnies kirviai banguosna
Griuvo Rūmų bok?tai, ?uvo am?inai...
Gintaro Pielies griuvėsiai tapo jiems kapai...

"O, Dieve, mėlynų bangų!
Tu pa?eidei įstatymą Dievų!
Nubaust a? ir tave turiu...
Te kris pra?ūtis ant Jūsų galvų!"